AUTIZMAS IR MENOPAUZĖ
Ar menopauzė ir autizmas susiję?
Autizmas ilgą laiką buvo tyrinėjamas daugiausia vaikystės kontekste. Šiandien jis suprantamas kaip įgimta ir visą gyvenimą trunkanti neuroraidos ypatybė. Sulaukus pilnametystės autizmas neišnyksta, tačiau jo išraiška gali keistis. Tam įtakos turi žmogaus raida, gyvenimo aplinkybės, aplinkos reikalavimai, patiriamas stresas, sveikatos būklė, išmoktos prisitaikymo strategijos ir turimi vidiniai bei išoriniai ištekliai.
Autizmas yra labai įvairus, todėl ir kalbama apie autizmo spektrą. Vienos autistiškos moters patirtis nebūtinai bus panaši į kitos. Vis dėlto vis daugiau tyrimų rodo, kad perimenopauzė ir menopauzė kai kurioms autistiškoms moterims gali būti ypač sudėtingas gyvenimo etapas.
Ką šiuo metu žinome?
Autistiškų moterų ir kitų autistiškų žmonių, patiriančių menopauzę, patirtys vis dar ištirtos nepakankamai. Dauguma iki šiol atliktų tyrimų yra kokybiniai, paremti interviu arba internetinėmis apklausomis. Juose dažniausiai dalyvavo autistiškos moterys ir kiti žmonės, kuriems gimimo metu buvo priskirta moteriškoji lytis ir kurie galėjo savarankiškai užpildyti klausimynus.
Todėl tyrimų rezultatai negali būti automatiškai taikomi visiems autistiškiems žmonėms. Ypač mažai žinoma apie autistiškus žmones, turinčius intelekto negalią, didesnių bendravimo sunkumų ar sudėtingesnių pagalbos poreikių.
Vis dėlto iki šiol paskelbti tyrimai gana nuosekliai rodo, kad daliai autistiškų žmonių menopauzės laikotarpis gali būti susijęs su:
intensyvesniais psichologiniais ir kūno simptomais;
sustiprėjusiu sensoriniu jautrumu;
emocijų reguliavimo sunkumais;
vykdomųjų funkcijų, pavyzdžiui, planavimo ir dėmesio sutelkimo, pablogėjimu;
didesniu išsekimu ir autistiniu perdegimu;
sunkumais atpažįstant ir paaiškinant kūno bei emocinius pokyčius;
dažnesniu socialiniu atsitraukimu;
sunkumais atliekant kasdienes užduotis;
kliūtimis gaunant tinkamą sveikatos priežiūrą.
2025 m. paskelbtame tyrime dalyvavo 342 žmonės: 242 autistiški ir 100 neautistiškų asmenų. Autistiški dalyviai nurodė daugiau varginančių psichologinių ir somatinių simptomų negu neautistiški dalyviai. Tačiau vertinant vazomotorinius simptomus, tokius kaip karščio pylimas ir naktinis prakaitavimas, reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta.
Kadangi tai buvo skerspjūvio tyrimas, kuriame dalyvių būklė vertinta vienu konkrečiu laikotarpiu, jo rezultatai neleidžia nustatyti priežastinio ryšio. Neaišku, ar pastebėtus skirtumus tiesiogiai lėmė menopauzė, ar jie iš dalies buvo susiję su jau anksčiau buvusiais psichologiniais ir fiziniais sunkumais (Charlton ir kt., 2025).
2025 m. paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje taip pat nustatyta, kad menopauzės laikotarpis gali reikšmingai paveikti autistiškų žmonių psichikos sveikatą, kasdienę veiklą, darbą ir santykius. Tačiau apžvalgos autoriai pabrėžė, kad kiekybinių, ilgalaikių ir didesnės apimties tyrimų vis dar labai mažai, todėl dabartinių išvadų negalima laikyti galutinėmis (Grant ir kt., 2025).
Kodėl kalbama apie menstruacijų patirtis?
Dalį galimų menopauzės sunkumų padeda suprasti tyrimai apie autistiškų mergaičių ir moterų menstruacijų patirtis. Tiek paauglystė, tiek perimenopauzė yra reikšmingi reprodukcinio gyvenimo etapai, kurių metu vyksta hormoniniai, fiziniai, emociniai ir socialiniai pokyčiai.
Vis dėlto šių laikotarpių negalima tiesiogiai sutapatinti. Paauglystė žymi vaisingo gyvenimo laikotarpio pradžią, o menopauzė – jo pabaigą. Menstruacijų tyrimų rezultatai gali padėti kelti hipotezes, tačiau jie nepatvirtina, kad menopauzės metu būtinai bus patiriami tokie patys sunkumai.
Tyrimuose apie autistiškų mergaičių ir moterų menstruacijų patirtis dažniausiai aprašomas sensorinis diskomfortas, emocinės savijautos pokyčiai, rutinos sutrikdymas, skausmo atpažinimo ir apibūdinimo sunkumai bei kliūtys išsakant savo poreikius (Steward ir kt., 2018).
Jautrumas fiziniams pojūčiams
Menstruacinių priemonių tekstūra, drėgmės ar kraujo tekėjimo pojūtis, kvapai ir kiti kūno pokyčiai gali kelti stiprų sensorinį diskomfortą. Panašiai perimenopauzės metu gali būti sunkiau toleruojamas prakaitavimas, karščio pylimas, odos jautrumas, pasikeitęs miegas ar kiti nauji ir nenuspėjami kūno pojūčiai.
Skausmas ir jo atpažinimas
Autistiškų žmonių reakcijos į skausmą labai skiriasi. Vieni gali būti itin jautrūs skausmui, kiti – sunkiau jį atpažinti, įvertinti arba apibūdinti.
Todėl netikslu teigti, kad visi autistiški žmonės yra jautresni skausmui. Tiksliau kalbėti apie galimus skausmo suvokimo, reguliavimo ir komunikavimo skirtumus.
Rutinos sutrikdymas ir nenuspėjamumas
Netikėti kraujavimo, miego, energijos, nuotaikos ar kūno temperatūros pokyčiai gali sutrikdyti nusistovėjusią rutiną. Žmogui, kuriam nuspėjamumas padeda reguliuoti stresą, dažni ir sunkiai prognozuojami simptomai gali būti ypač varginantys.
Emocinės savijautos pokyčiai
Kai kurios autistiškos moterys apibūdina stipresnį nerimą, dirglumą, liūdesį, emocinius protrūkius arba didesnį poreikį atsitraukti tam tikromis menstruacinio ciklo fazėmis.
Vis dėlto ne visi tyrimai patvirtino, kad priešmenstruacinis disforinis sutrikimas tarp autistiškų moterų yra reikšmingai dažnesnis. Pavyzdžiui, Groenman ir bendraautorių tyrime reikšmingo priešmenstruacinio disforinio sutrikimo paplitimo skirtumo tarp autistiškų ir neautistiškų moterų nenustatyta (Groenman ir kt., 2022).
Cikliniai autizmo išraiškos pokyčiai
Kai kurios autistiškos moterys nurodo, kad tam tikromis menstruacinio ciklo fazėmis joms sunkiau toleruoti sensorinius dirgiklius, bendrauti, reguliuoti emocijas arba atlikti kasdienes užduotis.
Tai nebūtinai reiškia, kad pats autizmas tampa „stipresnis“. Gali būti, kad hormoniniai, fiziniai ir emociniai pokyčiai sumažina žmogaus gebėjimą kompensuoti anksčiau buvusius sunkumus.
Sunkumai išreikšti poreikius
Aleksitimija, interocepcijos skirtumai ir bendravimo sunkumai gali trukdyti suprasti, kas vyksta, apibūdinti simptomus ir laiku paprašyti pagalbos.
Žmogus gali jausti, kad kažkas negerai, tačiau jam gali būti sunku tiksliai įvardyti, ar tai skausmas, karštis, nerimas, nuovargis, alkis, sensorinė perkrova ar kelių pojūčių derinys.
Stigma ir tarpusavio nesusikalbėjimas
Menstruacijas ir menopauzę vis dar gaubia nemažai stigmos. Autistiškoms moterims gali būti sunkiau kalbėti apie savo patirtis, ypač jei jos anksčiau jautėsi nesuprastos arba jų nusiskundimai buvo nuvertinti.
Autistiškų ir neautistiškų žmonių bendravimo stiliai taip pat gali skirtis. Tai siejama su vadinamąja dvigubos empatijos problema: nesusikalbėjimas gali kilti ne vien dėl autistiško žmogaus socialinių sunkumų, bet dėl abipusio skirtingų patirčių ir bendravimo būdų nesupratimo.
Ką autistiškos moterys patiria perimenopauzės metu?
Pirmieji išsamūs kokybiniai tyrimai parodė, kad autistiškų moterų menopauzės patirtys labai įvairios. Kai kurioms šis laikotarpis nėra itin sunkus, tačiau kitos apibūdina reikšmingai pablogėjusį gebėjimą dirbti, rūpintis savimi, palaikyti santykius ir tvarkytis su kasdienėmis užduotimis (Karavidas ir de Visser, 2022; Moseley ir kt., 2020, 2021).
Dažniausiai tyrimuose minimi šie sunkumai:
sustiprėjęs sensorinis jautrumas;
mažesnė tolerancija garsui, šviesai, temperatūrai, prisilietimui ar drabužių tekstūrai;
dažnesnė sensorinė ir emocinė perkrova;
sunkumai reguliuojant emocijas;
pablogėjusi koncentracija ir atmintis;
sunkumai planuojant, pradedant ir užbaigiant užduotis;
sunkumai vienu metu atliekant kelias užduotis;
padidėjęs nuovargis ir miego sutrikimai;
sumažėjęs gebėjimas maskuoti autistiškus bruožus;
didesnis poreikis būti vienumoje;
socialinis atsitraukimas;
sunkumai prisitaikant prie nenuspėjamų kūno pokyčių;
sunkumai atpažįstant vidines kūno būsenas;
sunkumai atpažįstant ir įvardijant emocijas;
sunkumai kreipiantis pagalbos ir paaiškinant simptomus sveikatos priežiūros specialistams.
Kai kurios tyrimų dalyvės teigė, kad jų anksčiau naudotos prisitaikymo strategijos perimenopauzės metu tapo nebe tokios veiksmingos. Tai kartais buvo apibūdinama kaip autizmo „sustiprėjimas“ arba autistiškų bruožų paaštrėjimas.
Tačiau tiksliau būtų sakyti, kad dėl hormoninių pokyčių, miego trūkumo, streso, didesnio sensorinio krūvio ir sumažėjusių vidinių išteklių moteriai gali būti sunkiau kompensuoti arba maskuoti anksčiau buvusius sunkumus.
Kol kas nepakanka įrodymų teigti, kad menopauzė pakeičia patį autizmą ar jo intensyvumą. Labiau tikėtina, kad pasikeičia žmogaus savijauta, gebėjimas prisitaikyti ir pusiausvyra tarp aplinkos reikalavimų bei turimų išteklių.
Naujesni tyrimai
2024 m. Brady ir bendraautorių tyrime autistiški menopauzę patiriantys žmonės apibūdino kelių sunkumų sutapimą: menopauzės simptomus, autistinius poreikius, psichikos ir fizinės sveikatos problemas, šeimos bei darbo atsakomybes.
Tyrimo dalyviai pabrėžė, kad jiems trūko tinkamos informacijos ir jų poreikius suprantančios sveikatos priežiūros. Kai kurie šį gyvenimo laikotarpį apibūdino kaip „tobulą audrą“, kai vienu metu susidėjo hormoniniai, psichologiniai, socialiniai ir kasdienės veiklos sunkumai (Brady ir kt., 2024).
Tarptautinėje apklausoje dalyvavo 508 autistiški žmonės iš 24 šalių. Daugiau netikėtų simptomų ir mažesnis išankstinis supratimas apie menopauzę buvo susiję su sunkesne subjektyvia menopauzės patirtimi.
Net 54 proc. dalyvių menopauzės pradžioje dar nežinojo esantys autistiški. Šie dalyviai menopauzę vidutiniškai vertino kaip sunkesnę. Vis dėlto tai buvo stebėjimo tyrimas, todėl negalima teigti, kad vėlyvas autizmo atpažinimas savaime sukėlė sunkesnius simptomus (Jenkins ir kt., 2024).
Dažniausiai šiame tyrime nurodyti netikėti sunkumai buvo:
atminties ir dėmesio pokyčiai;
psichikos sveikatos pablogėjimas;
miego sutrikimai.
Dalyviai taip pat nurodė, kad žinios apie savo autizmą, išankstinis pasiruošimas, savęs priėmimas ir ryšys su kitais autistiškais žmonėmis padėjo geriau suprasti pokyčius ir prie jų prisitaikyti.
2025 m. kokybiniame tyrime buvo palygintos 15 autistiškų ir 14 neautistiškų žmonių menopauzės patirtys. Abi grupės patyrė bendrų sunkumų, tačiau autistiški dalyviai papildomai kalbėjo apie sensorinių poreikių, bendravimo skirtumų, interocepcijos, rutinos ir autistinės tapatybės reikšmę.
Tyrimas dar kartą parodė, kad nėra vienos universalios autistiškų žmonių menopauzės patirties. Individualūs skirtumai išlieka labai dideli (Piper ir Charlton, 2025).
Autizmo atpažinimas perimenopauzės metu
Kai kurios moterys autizmą pirmą kartą pradeda įtarti arba gauna diagnozę būtent vidutiniame amžiuje. Tačiau menopauzė nesukelia autizmo.
Vienas galimų paaiškinimų yra tas, kad perimenopauzės metu miego sutrikimai, hormonų svyravimai, didesnis gyvenimo krūvis, sensorinė perkrova ir vykdomųjų funkcijų sunkumai sumažina žmogaus galimybes maskuoti arba kompensuoti autistiškus bruožus.
Tai, kas anksčiau buvo valdoma didelėmis pastangomis, gali tapti labiau pastebima pačiai moteriai, jos artimiesiems ar specialistams.
Be to, daugelis dabartinių vidutinio amžiaus moterų augo tuo metu, kai autizmas buvo siejamas beveik vien su berniukais. Dėl to jų autistiški bruožai galėjo būti palaikyti drovumu, nerimu, jautrumu, perfekcionizmu, depresija, socialiniu uždarumu ar asmenybės ypatybėmis.
Psichikos sveikata ir savižudybės rizika
Kai kuriuose kokybiniuose tyrimuose dalyvės menopauzės metu apibūdino sunkią depresiją, savęs žalojimą ar mintis apie savižudybę. Į šias patirtis būtina žiūrėti rimtai (Brady ir kt., 2024; Moseley ir kt., 2020, 2021).
Tačiau dabartiniai menopauzės ir autizmo tyrimai neleidžia tiksliai apskaičiuoti, kiek menopauzė padidina autistiškų moterų savižudybės riziką. Dauguma tyrimų buvo nedideli, kokybiniai arba paremti savanoriškai internetinėse apklausose dalyvavusių žmonių atsakymais.
Todėl tiksliau sakyti, kad tyrimuose aprašytas reikšmingas kai kurių dalyvių psichikos sveikatos pablogėjimas ir suicidinės mintys, o ne kad patikimai įrodyta konkrečiai menopauzės sukelta didesnė savižudybės rizika.
Atsiradus minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę, reikėtų nedelsiant skambinti telefonu 112 arba vykti į artimiausią skubiosios pagalbos skyrių.
Autizmas, ADHD ir menopauzė
Autizmas ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimas dažnai pasireiškia kartu. Kai kurios autistiškos moterys, turinčios ir ADHD, perimenopauzės metu pastebi stipresnius dėmesio, atminties, organizavimo, impulsyvumo ir emocijų reguliavimo sunkumus.
Naujesni ADHD tyrimai taip pat rodo, kad ADHD turinčios moterys gali nurodyti daugiau varginančių perimenopauzės simptomų. Tačiau duomenų apie tai, kaip menopauzę patiria žmonės, turintys ir autizmą, ir ADHD, kol kas nepakanka.
Todėl simptomų pokyčius svarbu vertinti individualiai ir neatmesti kitų galimų priežasčių, pavyzdžiui:
miego sutrikimų;
depresijos ar nerimo;
skydliaukės ligų;
mažakraujystės ar geležies stokos;
vaistų poveikio;
lėtinio skausmo;
kitų fizinės sveikatos problemų.
Kliūtys sveikatos priežiūros sistemoje
Autistiškų moterų patiriamus sunkumus lemia ne vien individualios ypatybės. Didelę reikšmę turi ir tai, ar aplinka bei sveikatos priežiūros paslaugos yra pritaikytos jų poreikiams.
2025 m. paskelbtame tyrime, kuriame dalyvavo 136 autistiški suaugusieji, daugelis nurodė, kad:
jiems nepatogu kalbėti apie menstruacijas, menopauzę ir seksualinę sveikatą;
specialistai retai atsižvelgia į jų sensorinius poreikius;
ne visada pritaikomas bendravimo būdas;
sveikatos priežiūros specialistams dažnai trūksta žinių apie autizmo ir reprodukcinės sveikatos sąsajas;
jų nusiskundimai kartais nuvertinami arba priskiriami vien nerimui ar autizmui (de Visser ir kt., 2025).
Vizito metu gali trukdyti ryški šviesa, triukšmas, ilgas laukimas, neaiškūs klausimai, skubėjimas, netikėtas prisilietimas arba reikalavimas greitai žodžiu paaiškinti sudėtingus pojūčius.
Todėl autizmui palanki sveikatos priežiūra turėtų būti ne tik empatiškesnė, bet ir praktiškai pritaikyta individualiems žmogaus poreikiams.
Kas gali padėti?
Informacija ir pasiruošimas
Svarbu iš anksto žinoti, kad perimenopauzė gali pasireikšti ne tik karščio pylimu ar menstruacijų pokyčiais. Galimi ir miego, nuotaikos, energijos, atminties, dėmesio, skausmo, sensorinio jautrumo bei kasdienės veiklos pokyčiai.
Tyrimai rodo, kad tinkamos informacijos trūkumas gali sustiprinti sumišimą ir bejėgiškumo jausmą. Autistiškoms moterims ypač svarbi aiški, konkreti, struktūruota ir jų patirtis atspindinti informacija (Brady ir kt., 2024; Jenkins ir kt., 2024).
Individualios savijautos stebėjimas
Dar prieš prasidedant ryškiems pokyčiams gali būti naudinga pasižymėti, kas žmogui įprastai yra normalu:
miego trukmė ir kokybė;
energijos lygis;
menstruacijų pobūdis;
nuotaika;
sensorinis jautrumas;
gebėjimas susikaupti ir atlikti užduotis;
vartojami vaistai;
skausmas;
karščio pylimas ir prakaitavimas.
Simptomų dienoraštis gali padėti pastebėti pasikartojimus ir aiškiau pateikti informaciją gydytojui. Vis dėlto stebėjimas neturėtų tapti nuolatiniu ir nerimastingu kūno tikrinimu.
Sensorinės aplinkos pritaikymas
Atsižvelgiant į individualius poreikius, gali padėti:
lengvi, minkšti ir sluoksniuojami drabužiai;
galimybė reguliuoti kambario temperatūrą;
ausinės arba ausų kištukai;
prislopintas apšvietimas;
nuspėjama dienotvarkė;
suplanuotos poilsio pertraukos;
mažesnis socialinis ir sensorinis krūvis po prastai išmiegotos nakties.
Mažesni reikalavimai ir daugiau poilsio
Perimenopauzės metu anksčiau veikę prisitaikymo būdai gali reikalauti daugiau energijos. Gali būti naudinga laikinai sumažinti užduočių skaičių, atsisakyti nebūtinų įsipareigojimų, atlikti darbus po vieną ir sąmoningai numatyti laiko poilsiui bei atsigavimui.
Tai nėra tingumas ar gebėjimų praradimas. Tai gali būti racionalus prisitaikymas prie pasikeitusio energijos lygio ir didesnio sensorinio krūvio.
Aiškus bendravimas su specialistais
Prieš vizitą galima raštu pasiruošti:
pagrindinius simptomus;
kada jie prasidėjo;
kaip dažnai pasireiškia;
kaip veikia kasdienę veiklą;
kokie tyrimai ar gydymas jau buvo taikyti;
kokių bendravimo ir sensorinių pritaikymų reikia.
Taip pat galima paprašyti:
daugiau laiko atsakyti į klausimus;
klausimus pateikti raštu;
iš anksto paaiškinti procedūros eigą;
įspėti prieš prisiliečiant;
leisti į vizitą atsivesti palaikantį asmenį;
sumažinti triukšmą ar ryškią šviesą.
Medicininė pagalba
Autistiškoms moterims turėtų būti siūlomos tos pačios įrodymais pagrįstos menopauzės vertinimo ir gydymo galimybės kaip ir kitoms moterims. Autizmas savaime nėra priežastis atsisakyti menopauzės hormonų terapijos ar kitų gydymo būdų.
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo simptomų, amžiaus, laiko nuo menopauzės pradžios, asmeninės ir šeimos ligų istorijos, vartojamų vaistų bei individualių rizikos veiksnių. Kartu svarbu atmesti kitas galimas simptomų priežastis.
Kol kas nėra pakankamai tyrimų, kurie parodytų, kad menopauzės hormonų terapija autistiškoms moterims veikia kitaip arba tiesiogiai sumažina autistinius bruožus. Todėl jos nauda ir rizika vertinamos pagal įprastas menopauzės gydymo rekomendacijas ir konkrečios moters situaciją.
Psichologinė ir bendruomenės pagalba
Gali būti naudinga:
autizmą suprantanti psichologinė arba psichoterapinė pagalba;
autistiškų žmonių tarpusavio paramos grupės;
menopauzės palaikymo grupės;
artimųjų švietimas;
pagalba darbo vietoje;
ryšys su žmonėmis, turinčiais panašių patirčių.
Svarbu, kad pagalba nebūtų skirta priversti žmogų atrodyti neurotipišką. Jos tikslas turėtų būti mažinti kančią, pritaikyti aplinką, stiprinti savęs supratimą ir padėti išsaugoti žmogui svarbią veiklą.
Menopauzė nėra vien neigiama patirtis
Autistiškų moterų menopauzės tyrimuose aprašoma ne tik kančia. Kai kurios dalyvės kalbėjo apie palengvėjimą pasibaigus menstruacijoms, didesnį savęs pažinimą, mažesnį norą maskuoti autistiškus bruožus ir daugiau laisvės atsisakyti visuomenės lūkesčių.
Daliai moterų šis gyvenimo etapas paskatino peržiūrėti santykius, darbo sąlygas ir kasdienius įsipareigojimus, aiškiau nustatyti ribas bei kurti jų poreikius labiau atitinkantį gyvenimą.
Tarptautinės apklausos dalyviai kaip naudingus dalykus minėjo savęs priėmimą, kūrybinę veiklą, buvimą gamtoje, fizinį aktyvumą, ryšį su artimaisiais ir kitais autistiškais žmonėmis bei patikimos informacijos paiešką (Jenkins ir kt., 2024).
Todėl svarbu ne manyti, kad autistiškos moters menopauzė būtinai bus labai sunki, bet suteikti jai aiškią informaciją, pasirinkimo galimybes ir individualiai pritaikytą pagalbą.
Apibendrinimas
Šiuo metu turimi tyrimai leidžia teigti, kad autizmas ir menopauzės patirtis gali būti susiję. Kai kurios autistiškos moterys menopauzės laikotarpiu patiria daugiau varginančių psichologinių ir somatinių simptomų, sensorinio jautrumo, vykdomųjų funkcijų, emocijų reguliavimo ir kasdienės veiklos sunkumų.
Tačiau menopauzė nesukelia autizmo. Esami tyrimai dar neleidžia tiksliai nustatyti, kokią dalį sunkumų lemia hormoniniai pokyčiai, ankstesnė psichikos ir fizinė sveikata, miego sutrikimai, gyvenimo krūvis, maskavimas, nepritaikyta aplinka ar sveikatos priežiūros kliūtys.
Reikia daugiau ilgalaikių, didesnės apimties ir įvairesnius autistiškus žmones įtraukiančių tyrimų. Kol kas svarbiausia yra tikėti žmonių apibūdinamomis patirtimis, suteikti aiškią informaciją, pritaikyti sveikatos priežiūrą ir kiekvienos moters poreikius vertinti individualiai.
Literatūra
Brady, M. J., Jenkins, C. A., Gamble-Turner, J. M., Moseley, R. L., Janse van Rensburg, M., & Matthews, R. J. (2024). “A perfect storm”: Autistic experiences of menopause and midlife. Autism, 28(6), 1405–1418. https://doi.org/10.1177/13623613241244548
Charlton, R. A., Happé, F. G., Shand, A. J., Mandy, W., & Stewart, G. R. (2025). Self-reported psychological, somatic, and vasomotor symptoms at different stages of the menopause for autistic and non-autistic people. Journal of Women’s Health, 34(5), 622–634. https://doi.org/10.1089/jwh.2024.0784
de Visser, R. O., Mosely, R., Gamble-Turner, J., Hull, L., Sedgewick, F., Featherstone, C., Quint, C., Freeman, E., & Karavidas, M. (2025). Unmet need for autism-aware care for gynaecological, menstrual and sexual wellbeing. Autism, 29(4), 934–944. https://doi.org/10.1177/13623613241290628
Grant, A., Axbey, H., Holloway, W., Caemawr, S., Craine, M., Lim, H., Shaw, S. C. K., & Ellis, R. (2025). Autism and the menopause transition: A mixed-methods systematic review. Autism in Adulthood. Advance online publication. https://doi.org/10.1177/25739581251369452
Groenman, A. P., Torenvliet, C., Radhoe, T. A., Agelink van Rentergem, J. A., & Geurts, H. M. (2022). Menstruation and menopause in autistic adults: Periods of importance? Autism, 26(6), 1563–1572. https://doi.org/10.1177/13623613211059721
Jenkins, C. A., Moseley, R. L., Matthews, R. J., Janse van Rensburg, M., Gamble-Turner, J. M., & Brady, M. J. (2024). “Struggling for years”: An international survey on autistic experiences of menopause. Neurodiversity. Advance online publication. https://doi.org/10.1177/27546330241299366
Karavidas, M., & de Visser, R. O. (2022). “It’s not just in my head, and it’s not just irrelevant”: Autistic negotiations of menopausal transitions. Journal of Autism and Developmental Disorders, 52(3), 1143–1155. https://doi.org/10.1007/s10803-021-05010-y
Moseley, R. L., Druce, T., & Turner-Cobb, J. M. (2020). “When my autism broke”: A qualitative study spotlighting autistic voices on menopause. Autism, 24(6), 1423–1437. https://doi.org/10.1177/1362361319901184
Moseley, R. L., Druce, T., & Turner-Cobb, J. M. (2021). Autism research is “all about the blokes and the kids”: Autistic women breaking the silence on menopause. British Journal of Health Psychology, 26(3), 709–726. https://doi.org/10.1111/bjhp.12477
Piper, M. A., & Charlton, R. A. (2025). Common and unique menopause experiences among autistic and non-autistic people: A qualitative study. Journal of Health Psychology, 31(2). Advance online publication. https://doi.org/10.1177/13591053251316500
Steward, R., Crane, L., Roy, E. M., Remington, A., & Pellicano, E. (2018). “Life is much more difficult to manage during periods”: Autistic experiences of menstruation. Journal of Autism and Developmental Disorders, 48(12), 4287–4292. https://doi.org/10.1007/s10803-018-3664-0
Tekstą rašė Gintarė Liutkė. Paskutinį kartą taisytas 2026-07-17.
INFORMACIJA APIE ORGANIZACIJĄ:
VšĮ Drąsi Gėlė
ĮMONĖS kodas: 306983795
Deltuvos g. 31-50, vilnius
Registracijos kodas: 306983795
+370 666 99994
Bankas AB SWEDBANK
LT86 7300 0101 8889 7666
Organizacija turi paramos gavėjo statusą*
© 2024. All rights reserved.
