ĮMANOMI (PERI)MENOPAUZĖS SIMPTOMAI
Galimi perimenopauzės, menopauzės ir postmenopauzės simptomai bei sveikatos pokyčiai
Kiekvienos moters perimenopauzės, menopauzės ir postmenopauzės patirtis yra unikali. Vienos moterys šiuo pereinamuoju laikotarpiu nejaučia reikšmingų pokyčių, o kitos susiduria su intensyviais simptomais, kurių poveikis gali būti juntamas daugelį metų. Surinkome išsamų galimų simptomų ir kitų su menopauzės laikotarpiu susijusių sveikatos pokyčių sąrašą. Kai kurie iš jų yra aiškiai juntami, o kitus galima nustatyti tik atliekant tyrimus ar profilaktinius sveikatos patikrinimus. Daugelis šių simptomų ir pokyčių yra susiję su lytinių hormonų svyravimais bei jų kiekio mažėjimu. Svarbu suprasti, kad menopauzė nėra vien karščio bangos – ji gali būti susijusi su labai plačiu fizinių, emocinių, kognityvinių ir seksualinės sveikatos pokyčių spektru. Nuo ko priklauso, kokius simptomus patirsite? Tam įtakos gali turėti jūsų organizmo ir smegenų jautrumas hormonų pokyčiams, bendra sveikatos būklė, miegas, patiriamas stresas, gyvenimo būdas ir kiti individualūs veiksniai.
Tam tikrų užuominų gali suteikti ankstesnės jūsų patirtys paauglystėje, nėštumo metu, po gimdymo, prieš menstruacijas ar jų metu. Taip pat galite pasikalbėti su mama, močiutėmis ar kitomis artimomis giminaitėmis ir sužinoti, kaip menopauzė paveikė jas. Vis dėlto net ir šeimos patirtis neleidžia tiksliai numatyti, kaip jausitės jūs. Atvirai kalbant, nė viena iš mūsų negali iš anksto žinoti, kaip viskas klostysis prasidėjus šiam gyvenimo etapui.
Žemiau pateiktas galimų simptomų ir sveikatos pokyčių sąrašas gali padėti geriau suprasti, ar jau prasidėjo perimenopauzė ir kokie pokyčiai gali būti susiję su menopauzės laikotarpiu.
Svarbu: naujų, stiprių, ilgai trunkančių ar blogėjančių simptomų nereikėtų automatiškai priskirti menopauzei. Prieš susiejant konkretų simptomą su hormonų pokyčiais, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir, jei reikia, atmesti kitas galimas jo priežastis.
Menstruacijų pokyčiai
Nereguliarios menstruacijos
Trumpesni arba ilgesni menstruacijų ciklai
Praleistos menstruacijos
Gausiau arba negausiau nei įprastai vykstantis kraujavimas
Ilgiau arba trumpiau trunkančios menstruacijos
Kraujavimą tarp menstruacijų, po lytinių santykių arba bet kokį kraujavimą, atsiradusį praėjus 12 mėnesių nuo paskutinių menstruacijų, reikėtų aptarti su gydytoju.
Emociniai ir psichikos sveikatos simptomai
Nerimas
Verksmingumas
Emocinis atbukimas arba sunkumas patirti emocijas
Padidėjęs emocionalumas
Didesnis jautrumas stresui
Prislėgta nuotaika
Depresijos simptomai
Sumažėjusi savivertė
Pasitikėjimo savimi praradimas
Nuotaikų kaita
Dirglumas
Pyktis
Noras dažniau atsiriboti nuo kitų žmonių
Panikos simptomai arba panikos priepuoliai
Sustiprėję anksčiau buvę obsesiniai ar kompulsiniai simptomai
Nepaaiškinamas baimės ar vidinės įtampos jausmas
Ryški depresija, staigūs elgesio pokyčiai ar mintys apie savęs žalojimą neturėtų būti laikomi įprasta menopauzės dalimi. Tokiais atvejais svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos.
Kognityviniai simptomai
„Smegenų rūkas“
Sunkumas susikaupti
Užmaršumas
Subjektyviai suprastėjusi atmintis
Sunkumas rasti tinkamą žodį
Motyvacijos stoka
Sunkumas vienu metu atlikti kelias užduotis
Sunkumas planuoti ir organizuoti veiklą
Sunkumas išlaikyti informaciją
Sunkumas ilgiau išlaikyti dėmesį
Staigus sumišimas, nesiorientavimas aplinkoje ar ryškus pažintinių gebėjimų pablogėjimas nėra tipiški menopauzės simptomai ir turėtų būti įvertinti gydytojo.
Karščio bangos ir kūno temperatūros pokyčiai
Karščio bangos
Naktinis prakaitavimas
Staigus prakaitavimas dieną
Prakaito pylimas
Šalčio pojūtis
Drebulys po karščio bangos
Pakitęs kūno kvapas
Miego ir nakties simptomai
Sunkumas užmigti
Dažni prabudimai naktį
Ankstyvas prabudimas
Neramus arba neatgaivinantis miegas
Naktinio prakaitavimo trikdomas miegas
Nuovargis
Energijos trūkumas dieną
Sustiprėję neramių kojų sindromo simptomai
Galvos, nervų sistemos ir jutimų simptomai
Galvos skausmai
Naujai atsiradusi arba pakitusi migrena
Galvos svaigimas
Spengimas ausyse
Dilgčiojimo, badymo ar „vabzdžių ropojimo“ pojūtis odoje
Padidėjęs nerangumas
Pakitęs gylio suvokimas
Regėjimo pokyčiai
Pakitęs balsas
Staiga atsiradęs stiprus galvos skausmas, alpimas, vienos kūno pusės silpnumas, kalbos ar regėjimo sutrikimas turi būti vertinami skubiai.
Širdies ir kraujotakos simptomai
Stipresnio širdies plakimo pojūtis
Širdies permušimai
Naujai atsiradę ar dažni širdies permušimai, ypač kartu su krūtinės skausmu, dusuliu, silpnumu ar alpimu, turėtų būti įvertinti gydytojo.
Raumenų, sąnarių ir sausgyslių simptomai
Sąnarių skausmas
Sąnarių maudimas
Sąnarių sustingimas
Sąnarių tinimas
Raumenų skausmas
Raumenų įtampa
Sumažėjusi raumenų jėga
Sumažėjusi raumenų masė
Ilgesnis atsistatymas po fizinio krūvio
Sausgyslių skausmas
Sausgyslių uždegimas
Didesnė sausgyslių pažeidimų rizika
Sustingęs arba „užšalęs“ petys
Krūtų simptomai
Krūtų jautrumas
Krūtų tinimo pojūtis
Spenelių skausmas
Spenelių jautrumas
Naują krūties guzelį, kraujingas išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą ar odos pokyčius būtina aptarti su gydytoju.
Odos, plaukų ir nagų pokyčiai
Aknė
Sausa arba niežtinti oda
Sausa arba jautri galvos oda
Plaukų retėjimas
Plaukų trapumas
Antakių retėjimas
Didesnis plaukuotumas veido srityje
Sausi, trapūs arba silpnesni nagai
Lėtesnis odos atsistatymas
Akių, burnos ir dantų sveikatos simptomai
Sausos arba dirglios akys
Sausa burna
Burnos arba liežuvio deginimo pojūtis
Skonio pokyčiai
Kvapo suvokimo pokyčiai
Dantenų jautrumas
Dantenų uždegimas
Jautrūs dantys
Burnos opos
Blogas burnos kvapas
Atsitraukusios dantenos
Didesnė dantų ėduonies rizika
Burnos pienligė, klibantys dantys, ryškūs rijimo ar kramtymo sunkumai neturėtų būti automatiškai priskiriami menopauzei. Šiuos simptomus turėtų įvertinti gydytojas arba odontologas.
Virškinimo ir žarnyno simptomai
Rūgšties refliuksas
Rėmuo
Pilvo pūtimas
Vidurių užkietėjimas
Viduriavimas
Dujų kaupimasis
Pykinimas
Padidėjęs arba sumažėjęs apetitas
Padidėjęs potraukis tam tikram maistui
Šie simptomai nėra būdingi tik menopauzei, todėl užsitęsusius ar stiprėjančius virškinimo sutrikimus svarbu įvertinti atskirai.
Seksualinės, makšties ir šlapimo sistemos simptomai bei pokyčiai
Skausmas arba diskomfortas lytinių santykių metu
Sumažėjęs arba padidėjęs lytinis potraukis
Sumažėjęs seksualinis susijaudinimas
Pakitęs orgazmo pojūtis
Makšties sausumas
Makšties arba vulvos skausmas
Makšties arba vulvos niežėjimas
Makšties arba vulvos deginimas ir dirginimas
Dažnesnis arba staigesnis noras šlapintis
Šlapimo nelaikymas
Skausmas arba deginimas šlapinantis
Dažniau pasikartojančios šlapimo takų infekcijos
Dažniau pasikartojančios makšties infekcijos
Kūno formos ir sudėties pokyčiai
Kūno formos pokyčiai
Kūno sudėties pokyčiai
Raumenų ir riebalų santykio pokyčiai
Riebalinio audinio kaupimasis pilvo srityje
Svorio padidėjimas
Raumenų masės mažėjimas
Raumenų jėgos mažėjimas
Medžiagų apykaitos, kaulų ir ilgalaikės sveikatos pokyčiai
Padidėjęs cholesterolio kiekis
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje
Pakitęs riebalų pasiskirstymas organizme
Mažėjantis kaulų mineralinis tankis
Kaulų retėjimas
Padidėjusi osteoporozės rizika
Padidėjusi kaulų lūžių rizika
Šie pokyčiai dažniausiai nėra juntami kaip simptomai. Juos galima nustatyti atliekant kraujo tyrimus, kaulų mineralinio tankio tyrimą ir kitus profilaktinius sveikatos patikrinimus.
Sąrašą paruošė Gintarė Liutkė. Paskutinį kartą taisyta: 2026-07-17
INFORMACIJA APIE ORGANIZACIJĄ:
VšĮ Drąsi Gėlė
ĮMONĖS kodas: 306983795
Deltuvos g. 31-50, vilnius
Registracijos kodas: 306983795
+370 666 99994
Bankas AB SWEDBANK
LT86 7300 0101 8889 7666
Organizacija turi paramos gavėjo statusą*
© 2024. All rights reserved.
