Kontracepcija ir menopauzinė hormonų terapija
Kodėl hormonų terapija neapsaugo nuo nėštumo ir kiek laiko dar reikia saugotis
„Man paskirta hormonų terapija, vadinasi, saugotis nebereikia." Tai vienas dažniausių nesusipratimų menopauzės konsultacijose – ir vienas iš tų, kurie turi realių pasekmių.
Menopauzinė hormonų terapija ir hormoninė kontracepcija nėra tas pat. Jos naudoja panašius hormonus, bet skirtingomis dozėmis ir skirtingu tikslu. MHT dozės parenkamos taip, kad malšintų karščio pylimus, miego sutrikimus, nuotaikos ir šlapimo bei lyties organų srities simptomus. Ovuliacijai patikimai slopinti jos per mažos. Kai kurioms moterims vartojant MHT ovuliacija gali retėti ar nebevykti, tačiau terapija nėra nei patvirtinta, nei pakankamai patikima nėštumo prevencijai.
Perimenopauzė šį klausimą dar labiau supainioja. Mėnesinės retėja, tampa nereguliarios, kartais dingsta keliems mėnesiams ir vėl grįžta. Lengva palaikyti tai vaisingumo pabaiga, nors ovuliacija tuo metu dar būna. Spontaniškas nėštumas šiuo laikotarpiu retas, tačiau įmanomas – ir dažniausiai nesitikimas.
Praktinė išvada paprasta: MHT sprendžia simptomų klausimą, o kontracepcijos klausimą reikia spręsti atskirai. Kartais tai pavyksta padaryti vienu metodu, kartais reikia dviejų.
Du vaidmenys, kuriuos lengva supainioti
Renkantis metodą svarbu atskirti du visai skirtingus dalykus. Pirmas – apsauga nuo nėštumo. Antras – gimdos gleivinės apsauga, reikalinga tada, kai vartojamas sisteminis estrogenas ir gimda nėra pašalinta. Be progestogeno estrogenas skatina gleivinės storėjimą, o tai ilgainiui didina gimdos gleivinės vėžio riziką. Ši taisyklė netaikoma vietiniam mažų dozių vaginaliniam estrogenui – jam papildomo progestogeno paprastai nereikia.
52 mg levonorgestrelio spiralė gali atlikti abu vaidmenis: patikimai saugoti nuo nėštumo ir iki penkerių metų būti progestogeno dalimi vartojant sisteminį estrogeną. Svarbu žinoti, kad endometriumo apsaugai spiralę reikia keisti po penkerių metų, net jei jos kontraceptinis galiojimas yra ilgesnis. Kiti kontracepcijos metodai gali patikimai saugoti nuo nėštumo, tačiau gimdos gleivinės apsaugai paprastai reikia atskirai skiriamo progestogeno – geriamojo, transderminio ar vaginalinio.
Mažesnės dozės levonorgestrelio spiralės, tik progestogeno turinti tabletė ir etonogestrelio implantas yra veiksminga kontracepcija, bet MHT progestogeno dalies nepakeičia. Progestogeno injekcija taip pat nerekomenduojama kaip endometriumo apsauga; vyresniame amžiuje jos tinkamumas vertinamas individualiai dėl kaulų ir širdies bei kraujagyslių rizikų. Varinė spiralė, prezervatyvai ir sterilizacija hormonų neteikia, todėl progestogenas skiriamas atskirai. Sterilizacija laikoma nuolatiniu metodu – reversijos procedūros teoriškai egzistuoja, bet jų sėkmė negarantuota.
Vaisingų dienų nustatymu ir kalendoriniu metodu perimenopauzėje remtis nepakanka: ovuliacija tampa nenuspėjama būtent tuo laikotarpiu, kai šiais metodais linkstama pasikliauti.
Sudėtinė hormoninė kontracepcija – tabletė, pleistras ar žiedas – kartu su MHT paprastai nevartojama. Tačiau kai kurioms tinkamoms moterims iki 50 metų ji gali būti MHT alternatyva: slopina ovuliaciją, reguliuoja kraujavimą ir gali palengvinti vazomotorinius simptomus. Tinkamumą lemia individualūs rizikos veiksniai, todėl sprendimą priima gydytojas.
Skubioji kontracepcija tinka ir perimenopauzėje. Jei įvyko nesaugus lytinis santykis, o kontracepcija dar reikalinga, kreipkitės kuo greičiau – metodo pasirinkimas priklauso nuo praėjusio laiko ir vartojamų vaistų.
Kiek laiko dar saugotis
Terminas priklauso nuo amžiaus, kuriuo baigėsi natūralios mėnesinės. Jei jos baigėsi iki 50 metų, kontracepciją rekomenduojama tęsti dvejus metus po paskutinių mėnesinių. Jei sulaukus 50 metų ar vėliau – vienus metus. Nuo 55 metų kontracepcijos paprastai nebereikia, nes spontaniškas pastojimas tampa itin retas – nepriklausomai nuo kraujavimo istorijos ar naudojamo metodo.
Šios taisyklės taikomos tada, kai galima vertinti natūralų mėnesinių išnykimą. Vartojant MHT kraujavimas ar jo nebuvimas menopauzės pradžios nepatikimai neparodo, todėl nutraukimą tenka planuoti pagal amžių, ankstesnį ciklą ir naudojamą metodą.
Kraujo tyrimai šio klausimo neatsako taip patikimai, kaip dažnai tikimasi. Vartojant sudėtinę hormoninę kontracepciją FSH tyrimas menopauzei patvirtinti netinka, nes kombinuoti hormonai FSH slopina; šį metodą apie 50 metus peržiūri gydytojas ir, jei reikia, pakeičia kitu. Vartojant tik progestogeno tabletę, implantą ar hormoninę spiralę, kai moteriai 50–55 metai ir mėnesinių nėra, FSH kartais gali padėti priimti sprendimą, tačiau rezultatą interpretuoja gydytojas kartu su kitais duomenimis. Jei FSH viršija 30 TV/l, įprastai kontracepcija tęsiama dar vienus metus.
Atskiro dėmesio reikalauja priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas. Spontaniška ovuliacija ir nėštumas šioms moterims vis dar galimi, o skirta MHT nuo nėštumo neapsaugo. Jei nėštumas nepageidaujamas, reikalinga atskira kontracepcija.
Ką aptarti su gydytoju
Naudinga į konsultaciją ateiti žinant kelis dalykus: kada buvo paskutinės natūralios mėnesinės, koks kontracepcijos metodas naudojamas dabar, o jei įdėta spiralė – kokia jos rūšis ir kada ji įdėta. Nuo šių atsakymų priklauso ir kontracepcijos trukmė, ir MHT schemos parinkimas.
Neįprastas, gausus, užsitęsęs ar po ilgesnės amenorėjos atsinaujinęs kraujavimas vartojant MHT turi būti įvertintas mediciniškai. Tokiu atveju nereikėtų laukti kitos planinės konsultacijos.
Sprendimas dėl kontracepcijos ir MHT priimamas kartu, o ne dviejose atskirose konsultacijose.
Informacija skirta švietimo tikslams ir nepakeičia individualios gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
Paskutinį kartą tikrinta 2026-08-16
INFORMACIJA APIE ORGANIZACIJĄ:
VšĮ Drąsi Gėlė
ĮMONĖS kodas: 306983795
Deltuvos g. 31-50, vilnius
Registracijos kodas: 306983795
+370 666 99994
Bankas AB SWEDBANK
LT86 7300 0101 8889 7666
Organizacija turi paramos gavėjo statusą*
© 2024. All rights reserved.
