Priešmenstruacinis sindromas (PMS) – tai fizinių, emocinių ir elgesio simptomų rinkinys, kurį daug moterų patiria artėjant mėnesinėms. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia liuteininėje menstruacinio ciklo fazėje, kuri yra laikotarpis po ovuliacijos ir prieš mėnesines, ir paprastai praeina per kelias dienas nuo mėnesinių pradžios.

PMS simptomai gali labai skirtis pagal intensyvumą ir tipą, tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:

Fiziniai simptomai:

• Pilvo pūtimas ir svorio padidėjimas

• Krūtų jautrumas ar patinimas

• Galvos skausmai

• Sąnarių ar raumenų skausmai

• Nuovargis ir miego sutrikimai

• Apetito pokyčiai ar maisto potraukiai

Emociniai ir elgesio simptomai:

• Nuotaikų svyravimai, įskaitant liūdesį ar dirglumą

• Nerimas ar įtampa

• Sunkumas susikaupti

• Libido pokyčiai

• Padidėjęs jautrumas triukšmui ir šviesai

PMDS diagnozė DSM-5 vadove

PMDS diagnozė TLK-11

Faktai apie PMDS

Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) yra daug sunkesnė priešmenstruacinio sindromo (PMS) forma. Simptomai prasideda savaitę prieš menstruacijas ir išnyksta per kelias dienas nuo jų pradžios. Simptomai yra tokie stiprūs, kad moterims tampa sunku funkcionuoti namuose, darbe, kenčia ir asmeniniai santykiai. Palyginimui, PMS spazmai gali būti vertinami kaip 3 iš 10 skausmo skalėje, o PMDS skausmas gali siekti 7 ar net daugiau. Apie 5% (o galimai net iki 10% 📢📢📢) moterų patiria PMDS simptomus, kai kurioms jų PMDS išnyksta tik kartu su menopauze.

Paplitusi klaidinga nuomonė apie PMDS yra ta, kad jį sukelia hormonų „disbalansas“ ar panašios priežastys. Jau seniai žinoma, kad moterys, turinčios PMDS, turi normalius estrogeno ir progesterono lygius viso menstruacinio ciklo metu (Rubinow ir kt., 1998). Schmidt ir kolegos (1998) parodė, jog moterys su PMDS jautė nenormalią nuotaikos reakciją į normalius hormoninius svyravimus.

Simptomai prasideda, kai progesterono ir estrogeno lygis kyla liuteininėje fazėje, dažniausiai stiprėja vėlyvojoje liuteininėje fazėje, kai hormonų lygis krenta, ir baigiasi, kai prasideda menstruacijos (arba netrukus po jų) (Cunningham ir kt., 2009; O'Brien ir kt., 2011). Svarbi užuomina apie PMDS etiologiją yra ta, kad simptomai dažniausiai pasireiškia cikluose su ovuliacija: simptomai išnyksta, kai estrogeno ir progesterono lygiai nepasiekia pakankamai aukšto lygio, kad sukeltų ovuliaciją (Hammarbäck ir kt., 1991).

Tiek DSM-5, tiek TLK-11 diagnostiniai įrankiai, padedantys nustatyto PMDS reikalauja, kad bent vienas iš pagrindinių emocinių simptomų būtų pasireiškęs luteininėje fazėje: (i) emocinis nepastovumas; (ii) dirglumas ar pyktis; (iii) prislėgta nuotaika; arba (iv) nerimas. Abiejose klasifikavimo sistemose papildomi simptomai apima prastą susikaupimą, vangumą, persivalgymą, mieguistumą ir fizinius simptomus, tokius kaip krūtų jautrumas, patinimas ir sąnarių skausmai.

DSM-5 papildomai įtraukia sumažėjusį susidomėjimą veiklomis ir jausmą, kad viskas yra pernelyg sunku, o TLK-11 papildomai nurodo pažintinį/kognityvinį simptomą - užmaršumą. DSM-5 diagnozei nustatyti reikia bent penkių ar daugiau simptomų. Abiejose sistemose būtina, kad simptomai sukeltų reikšmingą kančią arba trukdytų įvairiose gyvenimo srityse, taip pat būtina atmesti kitus medicininius ar vaistų sukeltus sutrikimus arba kitos psichikos ligos paūmėjimą.

DSM-III-R, DSM-IV ir DSM-IV-R reikalavo, kad simptomai trukdytų veiklai (socialiniam gyvenimui, mokslams, darbui ar santykiams). Tiek DSM-5, tiek TLK-11 šį kriterijų pakeitė į „reikšminga kančia arba veiklos sutrikdymas“.

-----------------------------------------

Šaltiniai:

Cunningham J, Yonkers KA, O’Brien S, & Eriksson E (2009). Update on research and treatment of premenstrual dysphoric disorder. Harvard Review of Psychiatry, 17(2), 120–137.

Hammarbäck S, Ekholm UB, & Bäckström T (1991). Spontaneous anovulation causing disappearance of cyclical symptoms in women with the premenstrual syndrome. Acta Endocrinologica, 125(2), 132–137.

O’Brien PMS, Bäckström T, Brown C, Dennerstein L, Endicott J, Epperson CN, Eriksson E, Freeman E, Halbreich U, Ismail KMK, Panay N, Pearlstein T, Rapkin A, Reid R, Schmidt P, Steiner M, Studd J, & Yonkers K (2011). Towards a consensus on diagnostic criteria, measurement and trial design of the premenstrual disorders: The ISPMD Montreal consensus. Archives of Women’s Mental Health, 14(1), 13–21.

Rubinow DR, Schmidt PJ, & Roca CA (1998). Hormone measures in reproductive endocrine-related mood disorders: Diagnostic issues. Psychopharmacology Bulletin, 34(3), 289–290.

Schmidt PJ, Nieman LK, Danaceau MA, Adams LF, & Rubinow DR (1998). Differential behavioral effects of gonadal steroids in women with and in those without premenstrual syndrome. The New England Journal of Medicine, 338(4), 209–216.